Kai skolinatės pinigų iš banko ar kitos finansų įstaigos, tai vadinama paskola. Tokios paskolos išduodamos su konkrečiais mokėjimo grafikais. O pasibaigus paskolos sutarčiai būtina pilnai grąžinti visą sumą, įskaitant palūkanas nuo paskolos normos.
Paskolų istorija
Jau senovėje (daugiau nei prieš 3000 metų) žmonės suprato, koks naudingas ir patogus gali būti skolinimas. Pinigų buvo galima pasiskolinti už palūkanas Senovės Egipte, Babilone ir Asirijoje. Be to, prieš kelis tūkstančius metų skolinimo sąlygos buvo labai griežtos. Laiku nesumokėjęs paskolos skolininkas tapo savo kreditoriaus vergu. Tais laikais paskolos buvo imamos daugiausia išgyvenimo tikslais. Pavyzdžiui, kad valstietis turėtų galimybę nusipirkti grūdų ir aprūpinti šeimą maistu. Arba tai buvo paskolos kitiems asmeniniams gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti.
Senovėje kredito istorija šiek tiek pasikeitė. Šiuo žmonijos civilizacijos laikotarpiu šventyklos tapo pagrindiniais kreditoriais, kurie veikė kaip rezerviniai fondai, jei nepavyktų derliaus. Senovės Romoje egzistavo ir skolinimo praktika, kuri buvo vadinama skolų skyle. Jei skolininkas negalėjo sumokėti savo skolų, jis buvo pasodintas į duobę mėnesiui. Tuo atveju, jei artimieji per šį mėnesį neatvyktų ir nesumokėjo už jį paskolos, skolininkas trejiems metams tapo skolintojo vergu. Tais pačiais laikais paskolos vis dažniau imtos ne tik asmeniniams poreikiams tenkinti, bet ir finansiškai remti prekybą.
Viduramžiais bažnyčios valdžia aktyviai priešinosi paskoloms, laikydama jas nuodėminga praktika. 1179 m. popiežius Aleksandras III net įvedė draudimą išduoti paskolas už palūkanas. Jei šis draudimas būtų pažeistas, jie galėjo būti pašalinti iš bažnyčios, o tai tuo metu buvo labai rimta bausmė. O 1274 metais popiežius Grigalius X visiškai nusprendė išvaryti iš valstybės visus, pažeidusius skolinimo draudimą. Tačiau iš šių apribojimų nieko neišėjo, nes vietoj standartinių paskolų pradėti naudoti vekseliai. Dėl to pelną pradėjo gauti prekiaujant vertybiniais popieriais, o ne teikiant pinigus. Nuo XIV amžiaus Europos valstybėse vekseliai buvo naudojami daugiau nei vieną šimtmetį.
Pirmieji komerciniai bankai Europoje atsirado XVI amžiuje. Tuo metu bažnyčios įtaka valstybei jau nebuvo tokia stipri, vadinasi, niekas netrukdė atsirasti finansinėms organizacijoms, išduodančioms paskolas už palūkanas. Valdžia nebandė uždrausti skolinimo praktikos, o bandė reguliuoti šią sistemą nustatydama maksimalią leistiną palūkanų normą. Ir pamažu norma vis mažėjo. Iš pradžių buvo nustatytas 10 % per metus, vėliau sumažėjo iki 6 %. Ir tai įvyko visose Europos šalyse. Tai buvo daroma labiau bajorijos interesais, būtent jų atstovai dažnai imdavo paskolas, kad įsigytų prabangos daiktus ar kiltų koks nors tarpusavio karinis konfliktas.
Pramonės revoliucijos metu skolinimas tapo kuo panašesnis į šiuolaikinį skolinimą. Vietoj lupikininkų atsirado visaverčiai komerciniai bankai su filialų tinklu. O Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vartojimo kreditavimas pradėjo aktyviai vystytis, nes bankai pradėjo plėtoti privačių paskolų rinką.
Įdomūs faktai
- Pirmąjį kredito įstatymą priėmė Babilono karalius Hamurabis. Pagal šį dekretą iš skolininko buvo galima imti palūkanas ne daugiau kaip trečdalį paskolos sumos. Jei skolintojas pažeidė šią taisyklę, iš jo gali būti pareikalauta grąžinti visą skolą skolininkui.
- Žymusis rašytojas Alexandre'as Diuma, kuris yra „Trijų muškietininkų“ ir daugelio kitų knygų autorius, kadaise gavo „amžinojo skolininko“ slapyvardį. 1852 metais Paryžiaus teismas priėmė 53 kreditorių ieškinius, bendra skolos suma – 107 tūkst. frankų. Tačiau pačiam rašytojui nelabai rūpėjo, jam pavyko pabėgti į Briuselį.
- Kwakiutl indėnai įpareigodavo savo vardą. O kol paskola negrąžinta, niekas neturėtų kreiptis į skolininką vardu.
- Italijoje yra bankas, išduodantis paskolas su parmezanu. Atsižvelgiant į tai, kad laikui bėgant šis sūris tik brangsta, toks įkeitimas bankui yra gana naudingas.
- 1730 m. pirmąją vartojimo kredito reklamą išrado amerikietis Christophe'as Thorntonas. Jis pardavė baldus ir reklamavo galimybę klientams mokėti kartą per savaitę po pirkimo, o ne visus iš karto.
Šiuolaikiniame pasaulyje paskolos yra ekonomikos pagrindas. Būsto ir automobilio pirkimas, mokėjimas už mokslą ir daugelis kitų vartojimo išlaidų atliekamos imant paskolas su palūkanomis. O versle ir gamyboje be paskolų neįmanoma pasiekti dinamiškos įmonės plėtros. Todėl paskolų yra ir dabar, ir bus ateityje, be jų pasaulio ekonomika nebeišgyvens.
